Vertimo prasmė
Vertimas – tai rašytinio teksto prasmės perteikimas iš vienos kalbos į kitą. Vertimus galima skirstyti į dvi grupes: tai žodiniai ir rašytiniai vertimai. Nors iš pirmo požiūrio vertimas gali pasirodyti kaip labai lengvas procesas. Tereikia tik išmanyti užsienio kalbą ir jau galima atlikti vertimus. Kaip teigia AJ Projects vertimų biuras, taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Vertimas yra labai sudėtingas procesas. Į vertimo procesą įtraukiamos ne tik kalbos, bet ir pats teksto kontekstas, dviejų kalbų taisyklės. Kiekvienoje kalboje yra begalė išsireiškimų posakių. Kurie pažodžiui išvertus neturės jokios prasmės arba prasmė bus visiškai ne ta. Tuo tarpu tai tarsi tautos paveldas. Posakiai pereina iš kartos į kartą ir jie turi gilią prasmę. Tokių posakių neišmanymas gali sugadinti visą vertimo tekstą. Todėl vertėjas turi nepriekaištingai mokėti ir savo gimtą kalbą ir užsienio. Taip pat turi žinoti tos tautos papročius ir t.t. Todėl vertėjo darbas yra atsakingas
Vertimo istorija
Vertimo praktika siekia tūkstantmečius, bet vertimo mokslas arba kitaip – vertimo teorija, pradėjo formuotis vos prieš septyniasdešimt metų. Nuo pat pirmųjų teksto vertimų (iki šio pirmuoju teksto vertimu laikomas iš šumerų kalbos į hetitų kalbą išverstas ir ant molinių lentelių užrašytas babiloniečių – asirų epas „Gilgamešas“) vertėjus, vienos iš seniausių profesijų atstovus domino kas yra vertimas, kaip reikia versti, kokios yra gero vertimo paslaptys. Jau antikoje žymiausi senovės Romos laikų vertėjai Ciceronas ir Horacijus kėlė laisvojo ir pažodinio vertimo klausimą, svarstė kuris iš jų laikytinas tinkamesniu.
Šiuolaikiniai vertimai
Vėlesnių epochų mąstytojai, rašytojai, kalbininkai, remdamiesi vyravusiomis savo laikmečio filosofinėmis, estetinėmis nuostatomis, empirine vertėjo patirtimi, skirtingai rašė apie vertimą, kėlė įvairiausius reikalavimus vertėjui, nevienodai traktavo vertimo tekstą. Nors kai kurių autorių darbai gana išsamūs, tačiau jie nebuvo moksliniai ir rašytojai rėmėsi asmenine vertėjo patirtimi. Vertimas kaip procesas ir rezultatas skirtingose epochose yra sulaukęs įvairių interpretacijų. Vertimo procesas yra gana subtilus ir asmeninis procesas. Kiekvienas žmogus tekstą priima remdamasis asmenine patirtimi, toėl pateikti objektyviai ir nešališkai yra gana sunku. Kiekvienas vertėjas turi mokėti atsiriboti nuo asmeninių motyvų, neturi galvoti, kaip jam gražiau skambėtų šį frazė. Turi būti tik profesionalumas ir nuolat remtis kompetetingais šaltiniais.
Daugelis linkę naudotis automatiniais vertimais. Internete yra gausybė mokamų ir nemokamų vertimo programų. Tačiau automatinis vertinas niekada negalės išversti teisingai teksto. Jis gali būti tik pagalbinė priemonė, kai nežinome vienos ar kitos žodžio reikšmės. Automatinis vertėjas dažniausiai verčia tik atskirus žodžius, tačiau reikalinga atsižvelgti į teksto specifiką. Vienaip skambėtų pasaka vaikams, kitaip teisinis dokumentas. Todėl vertėjas turi ir suprasti teksto nuotaiką ir kitus subtilius niuansus ir juos perteikti verčiamam tekstui.
